European Business Wallet pasiūlymas straipsnis po straipsnio

1 straipsnis: Dalykas

Nustatoma, ką darytų Reglamentas: sukurtų European Business Wallets teikimo sistemą, suteiktų per piniginę atliktiems veiksmams tokią pačią teisinę galią kaip jų popieriniam ar asmeniškai atliekamam atitikmeniui, nustatytų piniginių savininkų identifikavimo taisykles, įsteigtų Europos skaitmeninį katalogą ir unikalų identifikatorių kiekvienam savininkui, nustatytų, kaip pranešama apie piniginių teikėjus, nustatytų pareigas viešojo sektoriaus įstaigoms ir atvertų sistemą trečiosioms valstybėms.[1]

2 straipsnis: Taikymo sritis

Reglamentas apimtų European Business Wallets teikimą ir priėmimą, jų savininkus identifikuojančių duomenų išdavimą ir priėmimą, taip pat ekonominės veiklos vykdytojų ir viešojo sektoriaus įstaigų naudojimąsi piniginėmis. Jis nepaveiktų sistemų, kurias Sąjungos teisė jau privalomai nustato dokumentų ir duomenų mainams tarp kompetentingų institucijų.[1]

3 straipsnis: Apibrėžtys

Apibrėžiami 43 terminai. European Business Wallet būtų skaitmeninis sprendimas, leidžiantis savininkui saugoti, tvarkyti ir pateikti identifikavimo duomenis ir elektroninius atributų patvirtinimus, naudoti parašus, antspaudus, registruotą pristatymą ir laiko žymas, taip pat kurti įgaliojimus ir suteikti juos įgaliotiesiems atstovams. "Ekonominės veiklos vykdytojas" būtų bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis komercinės ar profesinės veiklos tikslais, todėl į taikymo sritį patenka individualią veiklą vykdantys ir savarankiškai dirbantys asmenys. Daugelis kitų terminų tiesiogiai perimti iš eIDAS reglamento.[1][7][8]

4 straipsnis: Lygiavertiškumo principas

Veiksmas, atliktas naudojant vieną iš 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindinių funkcijų, turėtų tokią pačią teisinę galią kaip tas pats veiksmas, teisėtai atliktas asmeniškai, popieriuje ar bet kuriomis kitomis reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis. Tas pats būtų taikoma, kai savarankiškai dirbantis asmuo arba individualią veiklą vykdantis asmuo kvalifikuota elektronine registruota pristatymo paslauga naudojasi kaip atskira paslauga, be Business Wallet.[1]

5 straipsnis: Pagrindinės Europos verslo dėklių funkcijos

Išvardijamos 14 funkcijų, kurias turėtų siūlyti kiekviena piniginė. Tarp jų: elektroninių atributų patvirtinimų išdavimas, saugojimas ir pateikimas su atrankiniu atskleidimu; kvalifikuoti elektroniniai parašai, antspaudai ir laiko žymos; dokumentų siuntimas ir gavimas per kvalifikuotą elektroninę registruotą pristatymo paslaugą; galimybė keliems naudotojams valdyti vieną piniginę pagal leidimus, kuriuos savininkas gali tvarkyti ir atšaukti; visų duomenų eksportas kompiuterio skaitomu formatu; ir visų operacijų žurnalas. Teikėjai galėtų pridėti daugiau funkcijų, jei jos nepakenktų šioms, ir turėtų siūlyti registruoto pristatymo paslaugą atskirai Europos skaitmeninės tapatybės piniginių naudotojams.[1]

6 straipsnis: Europos verslo dėklių techninės savybės

Piniginėms reikėtų bendrų protokolų ir sąsajų: identifikavimo duomenims ir patvirtinimams išduoti ir pateikti, sąveikai su kitomis piniginėmis ir su Europos skaitmeninės tapatybės piniginėmis, automatizuotam naudojimui be rankinio įsikišimo ir nuotoliniam įtraukimui per įgaliotąjį atstovą, kurio elektroninės atpažinties užtikrinimo lygis yra "pakankamas" arba "aukštas". Kiekvienas savininkas gautų bent vieną unikalų skaitmeninį adresą. Vaidmenų ir atributų susiejimas turėtų būti audituojamas ir atšaukiamas, o prieštaringi vaidmenys, perteklinis įgaliojimų perdavimas ir nebegaliojantys leidimai turėtų būti nustatomi ir jiems turėtų būti užkertamas kelias realiuoju laiku.[1][10]

7 straipsnis: Europos verslo dėklių teikėjams taikomi reikalavimai ir pareigos

Pinigines galėtų teikti tik Komisijos sąraše esantys teikėjai. Jie turėtų būti įsisteigę Sąjungoje, turėti joje savo pagrindinę verslo vietą ir vykdyti joje pagrindinę veiklą, ir neturėtų būti kontroliuojami trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto. Jie taip pat turėtų atitikti Direktyvos (ES) 2022/2555 (NIS2) kibernetinio saugumo reikalavimus, aiškiai informuoti savininkus apie sąlygas ir duomenų perkeliamumą, o nustoję teikti pinigines arba išbraukti iš sąrašo, pranešti apie tai savininkams ir perduoti arba ištrinti jų duomenis pagal savininkų nurodymus.[1]

8 straipsnis: Europos verslo dėklės savininko tapatybės nustatymo duomenys

Piniginės savininką identifikuojantys duomenys būtų išduodami kaip kvalifikuotas elektroninis atributų patvirtinimas, kurį išduoda kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, kaip patvirtinimas, kurį išduoda už autentišką šaltinį atsakinga viešojo sektoriaus įstaiga arba kuris išduodamas jos vardu, arba, Sąjungos subjektų atveju, kaip Komisijos išduotas patvirtinimas. Juose būtų bent oficialus savininko pavadinimas, įrašytas atitinkamame registre, ir jo unikalus identifikatorius pagal 9 straipsnį. Valstybės narės praneštų apie autentiškus šaltinius, naudojamus šiems duomenims patikrinti.[1][8]

9 straipsnis: Unikalūs identifikatoriai

Jei ekonominės veiklos vykdytojas jau turi Europos unikalųjį identifikatorių (EUID), bendrovių teisėje naudojamą identifikatorių, būtent jis ir būtų jo identifikatorius. Savininkai, kurie jo neturi, gautų unikalų identifikatorių, sukurtą pagal įgyvendinimo aktą, kuriuo taip pat būtų užkirstas kelias tam, kad kuriam nors savininkui būtų suteiktas daugiau nei vienas identifikatorius.[1][9]

10 straipsnis: Europos skaitmeninis katalogas

Komisija administruotų Europos skaitmeninį katalogą su API, skirta sistemų tarpusavio naudojimui, ir saugiu interneto portalu; jis veiktų kaip patikimas informacijos apie piniginių savininkus šaltinis. Prieigą prie jo turėtų tik piniginių savininkai, jų įgaliotieji atstovai ir piniginių teikėjai. Teikėjai turėtų perduoti bet kokį informacijos pakeitimą per vieną darbo dieną.[1]

11 straipsnis: Europos verslo dėklių teikėjų teikiamas pranešimas

Subjektas, norintis teikti pinigines, praneštų apie tai savo nacionalinei priežiūros institucijai, aprašydamas, kaip jo piniginės užtikrina pagrindines funkcijas, ir deklaruodamas atitiktį. Priežiūros institucija turėtų 30 dienų pranešimui išnagrinėti; jei per tą laiką ji nepateiktų atsakymo iš esmės, pranešimas būtų laikomas išsamiu. Kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams nagrinėjimo nereikėtų, ir jie galėtų siūlyti pinigines iš karto. Atsisakymą būtų galima apskųsti teismui.[1]

12 straipsnis: Europos verslo dėklių teikėjų, apie kuriuos pranešta, sąrašas

Priežiūros institucijos perduotų Komisijai teikėjų registracijas, pakeitimus ir išbraukimus, o apie pakeitimus praneštų per 24 valandas. Komisija savo interneto svetainėje kompiuterio skaitomu formatu paskelbtų gautą piniginių teikėjų sąrašą.[1]

13 straipsnis: Valdymas ir priežiūra

Priežiūros institucijos, kurias valstybės narės jau paskiria pagal eIDAS, taip pat prižiūrėtų jų teritorijoje įsisteigusius piniginių teikėjus, vykdydamos tai, ką pasiūlymas vadina ex post priežiūra. Jų užduotys apimtų skundų tyrimą, veiklos nutraukimo planų tikrinimą ir reikalavimų neatitinkančių teikėjų išbraukimą iš sąrašo. Valstybės narės nustatytų sankcijas, įskaitant administracines baudas iki 2% visos teikėjo pasaulinės metinės apyvartos. Jei nacionalinė institucija nesiimtų veiksmų ir kiltų pavojus vidaus rinkai, Komisija galėtų įsikišti ir, be kitų priemonių, laikinai sustabdyti teikėjo įrašą sąraše.[1][8]

14 straipsnis: Bendradarbiavimo dėl Europos skaitmeninės tapatybės grupė

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo grupė, jau sukurta pagal eIDAS, taip pat spręstų su European Business Wallets susijusius klausimus, keistųsi geriausia praktika ir koordinuotų įgyvendinimą.[1][8]

15 straipsnis: Sąjungos subjektų, kurie yra Europos verslo dėklių teikėjai, valdymas ir priežiūra

Kai pinigines teiktų ES institucija, organas, tarnyba ar agentūra, ją prižiūrėtų ne nacionalinė institucija, o Komisija, vykdydama atitinkamas 13 straipsnyje nustatytas priežiūros užduotis ir teikdama ataskaitas apie savo veiklą.[1]

16 straipsnis: Viešojo sektoriaus institucijų pareigos

Viešojo sektoriaus įstaigos turėtų leisti ekonominės veiklos vykdytojams naudoti piniginę identifikavimuisi ir autentifikavimuisi, pasirašymui ar antspaudavimui, dokumentų pateikimui ir pranešimų siuntimui ar gavimui administracinėse procedūrose ir vykdant ataskaitų teikimo pareigas. Pasiūlyme šiam tikslui nustatytas 24 mėnesių nuo Reglamento įsigaliojimo terminas. Dokumentams ir pranešimams viešojo sektoriaus įstaigoms reikėtų savo piniginės su kvalifikuota elektronine registruota pristatymo paslauga. Iki 36 mėnesių nuo įsigaliojimo jos vietoj to galėtų išlaikyti esamą alternatyvą, jei ji atitinka eIDAS reikalavimus kvalifikuotam elektroniniam registruotam pristatymui ir užtikrina jungtį su piniginėmis. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos tenka viešojo sektoriaus įstaigoms, o ne įmonėms.[1]

Viešojo administravimo institucijoms →

17 straipsnis: Verslo dėklės ir kitos panašios priemonės bei sistemos, siūlomos trečiosiose valstybėse

Komisija galėtų pripažinti trečiųjų valstybių verslo pinigines arba ištisas sistemas kaip teikiančias lygiavertes garantijas, jei jos yra sąveikios su eIDAS pasitikėjimo sistema ir palaiko bent identifikavimą, autentifikavimą ir keitimąsi patvirtinimais. Ji pirmiausia įvertintų lygiavertiškumą, vėliau galėtų pripažinimą atšaukti ir skelbtų pripažintų sistemų sąrašą.[1][8]

18 straipsnis: Europos verslo dėklių išdavimas už Sąjungos ribų įsisteigusiems ekonominės veiklos vykdytojams

Už Sąjungos ribų įsisteigusios įmonės galėtų gauti European Business Wallet, kai joms būtų išduoti identifikavimo duomenys ir unikalus identifikatorius. Piniginės teikėjas prašytų identifikavimo duomenų įmonės vardu, tapatybė būtų tikrinama eIDAS nustatytais metodais, o valstybės narės bendradarbiautų, kad nė viena įmonė negautų daugiau nei vieno rinkinio.[1][8]

19 straipsnis: Komiteto procedūra

Reglamente numatyti įgyvendinimo aktai būtų priimami padedant komitetui, jau įsteigtam pagal eIDAS reglamentą.[1][7]

20 straipsnis: Reglamento (ES) Nr. 910/2014 pakeitimai

Būtų iš dalies pakeistas eIDAS reglamento 5a straipsnis, t. y. nuostata dėl Europos skaitmeninės tapatybės piniginių, kad jame būtų nurodyti fiziniai asmenys, įskaitant fizinį asmenį, atstovaujantį juridiniam asmeniui. Taip pat būtų dar kartą patvirtinta, kad naudojimasis Europos skaitmeninės tapatybės pinigine fiziniams asmenims yra savanoriškas ir kad jos nenaudojimas neturi riboti jų galimybių naudotis paslaugomis, patekti į darbo rinką ar naudotis laisve užsiimti verslu.[1][7][8]

European Business Wallet vs EU Digital Identity Wallet →

21 straipsnis: Vertinimas ir peržiūra

Praėjus trejiems metams nuo įsigaliojimo, Komisija pateiktų Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kaip veiksmingai veikia Reglamentas. Ataskaitoje būtų aptartos pagrindinės funkcijos, teikėjų atitiktis reikalavimams, sankcijos ir registruoto pristatymo paslauga, taip pat įvertinta, ar reikėtų keisti taikymo sritį, įskaitant tai, ar naudojimąsi piniginėmis reikėtų padaryti privalomu.[1]

22 straipsnis: Įsigaliojimas ir taikymas

Reglamentas įsigaliotų dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir būtų taikomas praėjus vieneriems metams nuo įsigaliojimo. Jis nėra priimtas, todėl nė viena iš šių datų nežinoma.[1]