Tarybos pozicija

Ką Taryba pakeitė European Business Wallet pasiūlyme

2026 m. birželio 9 d. Taryba priėmė savo bendrąjį požiūrį, t. y. derybinę poziciją, dėl siūlomo reglamento, kuriuo sukuriami European Business Wallets. Šiame puslapyje tas tekstas straipsnis po straipsnio lyginamas su Komisijos pasiūlymu COM(2025) 838.[6][1]

Tarybos tekstas

Tarybos pranešime spaudai jos bendrasis požiūris susietas su Tarybos dokumentu ST 7659/26, t. y. 2026 m. gegužės 22 d. pirmininkaujančios valstybės narės Kipro raštu Nuolatinių atstovų komitetui. Jo priede išdėstytas visas reglamentas: Komisijos pasiūlymo papildymai paryškinti, o išbraukimai perbraukti.[6][13]

Toliau pateiktoje lentelėje aptariami esminiai pakeitimai. Joje neaptariami redakcinio pobūdžio pakeitimai, kuriuos taip pat atliko pirmininkaujanti valstybė narė, pavyzdžiui, patikslintos formuluotės ir pernumeruotos kryžminės nuorodos, taip pat konstatuojamosios dalys ir priedas.[13]

Pačios Tarybos santrauka

Pranešime spaudai Taryba išskyrė penkis pakeitimus:

Sąveikumas: piniginės turėtų papildyti, o ne pakeisti esamas nacionalines įmonių tarpusavio ir įmonių bei valdžios institucijų sistemas.[6]
Lygiavertiškumas: per piniginę atliekami veiksmai išlaiko teisinį lygiavertiškumą popieriniams, tačiau nacionaliniai administraciniai ir procedūriniai reikalavimai ir toliau taikomi.[6]
Įgaliojimai: leidimų sistema nėra skirta daryti poveikį įgaliojimams ar teisiniams mandatams pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę.[6]
Teikėjai: aukštesnė kartelė tapti piniginės teikėju, įgyvendinimo aktai dėl dokumentų, kuriuos turi pateikti pareiškėjai, ir stipresnis nacionalinių priežiūros institucijų vaidmuo, kai teikėjas sistemingai nesilaiko reikalavimų.[6]
Terminai: iki 60 dienų vietoj 30 priežiūros institucijoms išnagrinėti teikėjo prašymą, o terminai sugrupuoti ir supaprastinti.[6]

Taikymo sritis ir teisinė galia

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
2 straipsnis Taikymo sritis	Reglamentas nepaveiktų sistemų, kurias Sąjungos teisė privalomai nustato dokumentų ir duomenų mainams tarp kompetentingų institucijų.[1]	Jis taip pat nepaveiktų nacionalinės teisės privalomai nustatytų sistemų ir nedarytų poveikio valstybių narių veiksmams, kurių imamasi viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais.[13]
3 straipsnis Apibrėžtys	Piniginių savininkai suteiktų "įgaliojimus" "įgaliotiesiems atstovams". Ekonominės veiklos vykdytojas būtų bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba jų grupė, veikiantys komercinės ar profesinės veiklos tikslais.[1]	Įgaliojimai ir įgaliotieji atstovai pakeičiami "leidimais", kuriuos savininkas suteikia piniginės naudotojams atlikti nurodytus veiksmus paskirtoje piniginėje. Ekonominės veiklos vykdytojo apibrėžtyje būtų įvardytos bendrovės, ūkinės bendrijos, fondai, asociacijos, individualią veiklą vykdantys ir savarankiškai dirbantys asmenys.[13]
4 straipsnis Lygiavertiškumo principas	Veiksmas, atliktas naudojant bet kurią iš 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindinių funkcijų, turėtų tokią pačią teisinę galią kaip tas pats veiksmas, atliktas asmeniškai, popieriuje ar kitomis reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis.[1]	Lygiavertiškumas būtų siejamas su kvalifikuotomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kurios yra tų funkcijų dalis, ir apimtų ir leidimus turinčius piniginės naudotojus. Pagal naują dalį esami ES ar nacionaliniai reikalavimai dėl elektroninių formatų administracinėse procedūrose ir toliau taikomi.[13]

Ką darytų piniginė

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
5 straipsnis Pagrindinės funkcijos	Savininkai galėtų leisti keliems naudotojams valdyti savo piniginę, tvarkyti ir atšaukti tuos leidimus ir eksportuoti savo duomenis.[1]	Leidimai, įskaitant susietus su vaidmenimis, nedarytų poveikio jokiems įgaliojimams ar teisiniams mandatams. Savininkai taip pat galėtų importuoti savo duomenis, kad galėtų pereiti pas kitą piniginės teikėją.[13]
6 straipsnis Techninės savybės	Savininkas būtų įtraukiamas nuotoliniu būdu per įgaliotąjį atstovą, naudojant elektroninę atpažintį, kurios užtikrinimo lygis yra "pakankamas" arba "aukštas".[1]	Įtraukimas vyktų per teisinį atstovą arba kitą asmenį, teisėtai įgaliotą jį atlikti, naudojant elektroninę atpažintį, kurios užtikrinimo lygis yra "aukštas". Teikėjai taip pat turėtų suteikti piniginės neturinčioms viešojo sektoriaus įstaigoms unikalų skaitmeninį adresą kaip atskirą paslaugą ir užtikrinti piniginių prieinamumą asmenims su negalia.[13]

Kas galėtų teikti piniginę

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
7 straipsnis Reikalavimai teikėjams	Teikėjai turėtų atitikti eIDAS reglamento 19a straipsnio reikalavimus, išskyrus kvalifikuotus patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjus, kuriems jie nebūtų taikomi.[1]	Išimtis kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams išbraukiama. Per aštuonis mėnesius nuo įsigaliojimo Komisija priimtų įgyvendinimo aktą dėl to, kaip vertinti, ar teikėjas kelia riziką Sąjungos saugumui, be kita ko, dėl trečiosios valstybės kontrolės. Teikėjai turėtų nuolat atnaujinamą rizikos vertinimą ir atnaujintų savo įsivertinimą kas 24 mėnesius arba anksčiau, įvykus reikšmingam incidentui ar esminiam pasikeitimui.[13]
11 straipsnis Tapimas teikėju	Būsimas teikėjas praneštų savo priežiūros institucijai, pateikdamas atitikties deklaraciją. Institucija turėtų 30 dienų pranešimui išnagrinėti; jei per tą laiką nepateiktų atsakymo iš esmės, pranešimas būtų laikomas išsamiu. Kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams nagrinėjimo nereikėtų.[1]	Pranešimas tampa prašymu suteikti leidimą, pagrįstu įsivertinimo ataskaita ir rizikos vertinimu; būtų galima pakartotinai naudoti esamas eIDAS atitikties vertinimo ataskaitas. Nagrinėjimo laikotarpis būtų 60 dienų, o tyla nebebūtų laikoma pritarimu: institucija turėtų paaiškinti vėlavimo priežastis ir baigti nagrinėjimą ne vėliau kaip per 20 papildomų dienų. Greitesnė tvarka kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams išbraukiama.[13]
12 straipsnis Teikėjų sąrašas	Priežiūros institucijos apie pakeitimus Komisijai praneštų per 24 valandas.[1]	Per 3 darbo dienas. Komisija per dvi darbo dienas įtrauktų teikėją, kuriam suteiktas leidimas, į savo sąrašą arba išbrauktų iš jo reikalavimų neatitinkantį teikėją.[13]

Identifikavimas ir Europos skaitmeninis katalogas

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
8 straipsnis Savininko tapatybės nustatymo duomenys	Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai savininko tapatybės nustatymo duomenims, tačiau neprivalėtų.[1]	Komisija privalėtų juos priimti per vienus metus nuo įsigaliojimo. Valstybės narės taip pat galėtų pranešti apie tarpininkavimo platformą, veikiančią jų autentiškų šaltinių vardu.[13]
9 straipsnis Unikalūs identifikatoriai	Savininkas, neturintis Europos unikaliojo identifikatoriaus, gautų unikalų identifikatorių, sukurtą pagal įgyvendinimo aktą.[1]	Toks identifikatorius būtų sukuriamas paprašius arba tada, kai savininkui suteikiama piniginė.[13]
10 straipsnis Europos skaitmeninis katalogas	Prieigą prie katalogo turėtų tik piniginių savininkai, jų įgaliotieji atstovai ir piniginių teikėjai. Teikėjai perduotų pakeitimus per vieną darbo dieną.[1]	Nustatomi minimalūs įrašai (oficialus pavadinimas, unikalus identifikatorius, skaitmeninis adresas, įsisteigimo valstybė), įtraukiamos piniginės neturinčios viešojo sektoriaus įstaigos, prieiga suteikiama valstybių narių institucijoms, o teikėjai įpareigojami tikrinti savininkų informaciją bent kas 72 valandas.[13]

Priežiūra ir sankcijos

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
13 straipsnis Priežiūra	Pagal eIDAS jau paskirtos priežiūros institucijos prižiūrėtų piniginių teikėjus ir galėtų išbraukti reikalavimų neatitinkančius teikėjus iš sąrašo. Jei nacionalinė institucija nesiimtų veiksmų, Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus su taisomosiomis priemonėmis, įskaitant laikiną sustabdymą.[1]	Kiekviena valstybė narė paskirtų kompetentingą instituciją, naują ar esamą, arba, susitarus, kitos valstybės narės instituciją. Priežiūros institucijos, užuot pačios išbraukusios teikėjus, praneštų Komisijai apie reikalavimų nesilaikymą. Komisija galėtų įsikišti tik sistemingo reikalavimų nesilaikymo atveju, kartu su priežiūros institucija, ir sprendimu laikinai sustabdyti teikėjo veiklą, prieš tai suteikusi jam galimybę ištaisyti padėtį. Valstybės narės galėtų nuspręsti, ar baudos taikomos nacionalinėms valdžios institucijoms; viršutinė 2% pasaulinės metinės apyvartos riba nekeičiama.[13]
15 straipsnis Sąjungos subjektų priežiūra	Komisija prižiūrėtų bet kurį pinigines teikiantį Sąjungos subjektą.[1]	Komisija, veikdama visiškai nepriklausomai, prižiūrėtų Sąjungos subjektus, išskyrus Sąjungos institucijas.[13]

Viešojo sektoriaus įstaigos

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
16 straipsnis Viešojo sektoriaus institucijų pareigos	Praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo, viešojo sektoriaus įstaigos turėtų leisti įmonėms naudojant piniginę identifikuotis, pasirašyti ar antspauduoti, pateikti dokumentus ir siųsti ar gauti pranešimus. Dokumentams ir pranešimams joms reikėtų savo piniginės su kvalifikuotu elektroniniu registruotu pristatymu. Iki 36 mėnesių nuo įsigaliojimo vietoj jos galėtų būti naudojamos esamos alternatyvos.[1]	Nustatytas terminas, reikalavimas turėti piniginę ir nukrypti leidžianti nuostata išbraukiami. Valstybės narės imtųsi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, o pareiga būtų taikoma praėjus dvejiems metams nuo tada, kai pradedami taikyti paskutiniai įgyvendinimo aktai (žr. 22 straipsnį).[13]

Trečiosios valstybės

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
17 straipsnis Trečiųjų valstybių piniginės	Komisija, atlikusi vertinimą, galėtų pripažinti trečiųjų valstybių pinigines ar sistemas lygiavertėmis, jei jos sąveikios su eIDAS pasitikėjimo sistema.[1]	Joms taip pat reikėtų lygiaverčio saugumo lygio, o atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgta bent į duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą ir nepriklausomumą nuo didelės rizikos vyriausybių kontrolės.[13]
18 straipsnis Įmonės už Sąjungos ribų	Valstybės narės bendradarbiautų, kad nė viena už Sąjungos ribų įsisteigusi įmonė negautų daugiau nei vieno identifikavimo duomenų rinkinio.[1]	Tai darytų nacionalinės priežiūros institucijos, kurios tam galėtų naudotis Europos skaitmeniniu katalogu. Taip pat būtų tikrinama įtraukimą atliekančio atstovo tapatybė.[13]

Peržiūra ir terminai

Straipsnis	Komisijos pasiūlymas	Tarybos bendrasis požiūris
21 straipsnis Vertinimas ir peržiūra	Komisija pateiktų ataskaitą apie reglamentą praėjus trejiems metams nuo įsigaliojimo.[1]	Praėjus penkeriems metams nuo įsigaliojimo, o ataskaitoje būtų aptarti laiko ir sąnaudų sutaupymai, jei tokių duomenų yra, naudojimo mastas ir konkretus poveikio labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms vertinimas.[13]
22 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas	Reglamentas būtų taikomas praėjus vieneriems metams nuo įsigaliojimo.[1]	Kai kurios nuostatos, įskaitant nuostatas dėl įgyvendinimo aktų ir priežiūros, būtų taikomos nuo įsigaliojimo, didžioji reglamento dalis praėjus vieneriems metams nuo tada, kai pradedamas taikyti paskutinis iš išvardytų įgyvendinimo aktų, o 16 straipsnis dar po dvejų metų. Daugumą įgyvendinimo aktų reikėtų priimti per vienus metus nuo įsigaliojimo. Nė viena iš šių datų nežinoma, nes reglamentas nėra priimtas.[13]

O kaip Europos Parlamentas?

Parlamentas dar nepriėmė savo pozicijos. Jo atsakingas komitetas ITRE 2026 m. rugsėjo 10 d. balsavo už savo pranešimo priėmimą ir tarpinstitucinių derybų pradžią, o pranešimas (A10-0240/2026) 2026 m. rugsėjo 23 d. pateiktas plenariniam posėdžiui. Parlamento procedūros byloje nurodyta, kad laukiama Parlamento pozicijos per pirmąjį svarstymą.[4]

Šiame puslapyje lyginamas tik Tarybos tekstas. Parlamento pakeitimai būtų pridėti šalia, kai Parlamentas priims savo poziciją. Pažiūrėkite, kuriame etape yra byla

Sukurta naudojant CredencoPeržiūrėkite visus šiame puslapyje cituojamus šaltinius →